publikonas

×publikónas (lot. publicanus) sm. (1) viešas nusikaltėlis: Kas bažnyčios neklauso, tesi už pahonį ir publikoną DP51. Zacheus buvo pirm publikónu DP573. Tasai ižg muitinyko ir publikono tuojaus padarytas yra apaštalu ir evangelista DP511.